Darbo pirštinių saugos standartai

I kategorija: pirštinės, kurios apsaugo nuo minimalios rizikos ir atitinka EN 420:2003 standartą Šis standartas patvirtina, kad pirštinės nekenkia naudotojui ir yra patogios dėvėti. Tikrinamas pH ir chromo VI kiekis (įskaitant reikalavimus), vandens garų pralaidumas ir medžiagų sugeriamumas. Taip pat tikrinamas pirštinių dydis, pirštų lankstumas pirštinėse bei bendrieji reikalavimai, pažymėti ant pirštinių.

II kategorija: pirštinės, apsaugančios nuo vidutinės rizikos ir atitinka standartą EN 420:2003. Šis standartas patvirtina, kad pirštinės atitinka mechaninio pavojaus (plėšimas, įpjovimai, pradūrimai, trintis) klasę pagal EN 388:2016. Jei pirštinės apsaugo nuo specifinių pavojų, jos žymimos papildomu ženklu.  Pvz sulaiko šaltį (EN 511:2006), sulaiko karštį žemiau 100 °C (EN 407:2004) ir sulaiko vandenį (EN 374-2:2003).

III kategorija: apima rizikas, galinčias sukelti itin sunkias pasekmes, nudegimus, nušalimus ar negrįžtama žala sveikatai, pvz cheminės medžiagos. Šios pirštinės atitinka standartą EN 420:2003 ir yra pažymėtos veikimo lygiu, rodančiu, kaip gerai pirštinės atlaikė tam tikrą bandymą dėl kai kurių pavojų, pvz., tiesioginio karščio virš 100 °C (EN 407:2004) ir cheminės rizikos. (EN 16523-1:2015).

Pirštinių apsaugos lygis žymimas skaičiais arba raidėmis didėjančia tvarka, o tai reiškia, kad 1 reiškia mažiausią apsaugą o 5 didžiausią. X- reiškia kad šios rizikos nevertintos.